sotis

1 sótis sf. (1) K, Rtr, Š, KŽ 1. SD170, Sut, M, L alkio patenkinimo jausmas, sotumas: Sótis kitokia, pasisūdžius grybus Dglš. Kokia gali būt sotis, kap grikienės košės privalgai su kanappieniu? Kpč. Gardu valgyt, ale sóties tai nieko nėr Sdk. Valgai valgai – jau ir sóties nebėr Sdb. Tai kas, kad aš valgysiu šitą buzą: vis tiek sóties nėr Mlt. Iš pieno nėra sóties: pavalgei ir vėl tuoj įsinori Kp. Iš tos bulbos nė kokios sóties nėr Švnč. Valgau valgau, ir nėr jokios sóties Lp. Vaikas vėl atgaus sotį LTR(Auk). Davė jai Dievas sótį tuom kepalu duonos Ūd. Kitam negalima duot šaukšto – atimt gali nuo tavęs sótį Vrn. Atsisakė arklys [dirbti]: jam reikią ėsti, užtatai ponas Dievas atėmė nuo jo sotį M.Katk. Jis sóties neturi: valgo be laiko, be saiko Gr. Sótį turi žmogus i žinai, kiek valgyt Klt. Vaikeli, pametei sótį – valgai ir valgai Dkš. Jis priėdė lig sóties J. Privalgyk iki sóties, kad paskui nenorėtum Vv. Medaus atsivalgiau lig sóčiai Tvr. Atsigėriau sulos iki soties, net per barzdą sula varvėjo E.Miež. Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44, N. Ir pripenėti buvo iki soti SPII105. Pavalgiau pusę sóties J.Jabl. Nigdos soties galo savo neprieinat LTR(Rm). Na ir ėdrumas tavo, vaikel, – tarytum niekad sóties nematęs Sml. ^ Sótį valgant! (valgančių pasveikinimas) Klt. Sóties! – Prašom prie stalo Švnč. Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sótį, prašom eit až durų atsistoti (pajuokiamas atsakymas į ,,skalsą“) Ds. Nevalgyk tiek daug – sotį suvalgysi Snt. Geriau duonos iki soties negu mėsos šventėm LTR(Vdšk). Pipka ne sotis Kpr. Tu vilko sótie! NdŽ. Menu mąslę, po padu pūslę, galvon votį, pilvan sotį (sakoma įkyriai prašančiam užminti mįslę) Vrn. Rankon ramstį, šiknon kamštį, galvon votį, pilvan sotį (girnos) Mrc. 2. ypatybė teikti pasisotinimą, maistingumas: Be jokios sóties posnyko valgymas Ds. Žalėsiai neturi sóties Pnd. Šitie blynai neturi jokios sóties Lš. Roputės sunkios ir daug vietos užima, bet soties mažai teturi TS1901,1b. Skalsą ir sotį tai duonai davė SE70. 3. prk. noro patenkinimas, ganėjimas, saikas: Tie namai sóties nežinojo nuo amžių Ps. Nors tie ponai yr bagoti, nėr pas juosius ani sóties, nepaliaujant skarbus pila JD227. Ten bus sótis be nubodimo DP490. Teip širdis žmonių neturi soties iž sutvėrimų SPI270. ^ Duok Dieve ponaliams sotį, o žmonaliams sveikatą S.Dauk. Duok Dieve ponams sotį, o žmonėms kantrybę KrvP(Ps). 4. spec. pripildymas, prisotinimas: Medienos, kurioje yra tik higroskopinė drėgmė, drėgnumas vadinamas pluoštų soties tašku rš. Spalvos sotis (intensyvumas) turi būti atvirkščiai proporcinga dažomam plotui V.Laš. Soties slėgis SkŽ47. Įmagnetintas iki soties SkŽ151. Soties jėga FzŽ124. Branduolinė sótis FzŽ.

◊ be sóties

1. MŽ neturintis saiko, beribis: Nės to amtsroto šykštumas buvo be sóties K.Donel.

2. godus: Jei žmogus be soties, tai vis nori nusipjaut daugiau Rm.

ikì (lig, lìgi) sóties (sóčiai) daug, užtenkamai, gausiai: Malkų ir žabų iš savo miškelio pakanka lig sóties Skrb. Turim šiemet obuolių ikì sóties Dgl. Alaus buvo lig soties K.Bor. Ožkas laikiau, pieno turėjau lig sóčiai Jsv. Žemė lig sóčiai vandenio prisigėrus Pg. Visi prisijuokėm lig sóties Grdž. Išsišokę lig sočiai, grįš namo vos gyvos LTR. Teip rašydamas tikrai mislijau, kad pelno nebus jokio, vargo gi ir kašto mum abiem pakaks lig sóčiai A.Baran.

lig Dievùlio sóčiai daug, užtenkamai: Vargo gana buvo – lig Dievùlio sóčiai Dglš.

sótį suléisti Krok pavalgius prigulti: Popiet kad ir neužmigsi, bet vis nors sotį suleist reikia Rdm. Kap lašinių suvalgai bryzą, tai pavalgius ir pagulėt noris – suleist sotį Kpč.